I. ATRAMOS Jie seniai palikti... Kai saulė nušviečia... Tuštumos vaikai — tuštumos balandžiai Van Gogo batai Pasaulis — sakiniai... Luotas Yra tyla... Kai tau iškels... Kur juos išveda... Tai ką aš išvydau... Žmogus, supratęs... Svarbiausia pajust... Maištininkai Pokalbis su Mefistu Kaip šaukia žmonės... Skrajojančiųjų paukščių šalyje... Viešbučiai Vaikystės Lietuva Patriarchalinis O, Lietuvos tragizmo žiede!.. Žmogus — tai reginių suma... Šv. Matas skaito Evangeliją. Žiema Einantys priekyje kitų... Naujas gyvenimas Senučių prieglaudoj sulaukę... Jei tu užsuksi... Violetiniai peizažai Nesiblaškydamas prieisi mūrą... Laiškai iš anapus Skrydis erdvėje Šviesa Iliuzija Ar reikia ką sakyti Doris Karevai 2uvys vis auga... Infantiliška meilė Pasimatymas Mes buvome prie jūros... Apleistieji šešėliai nesako nieko... Ko mes kliedim tamsiojoj nakty?.. Toksai vėl Vilnius... Tai Vilnius blaškosi... Nutolo į praeitį jaunystė... Pagautas įkvėpimo... Trakų gatvė   II. UŽMIRŠTIEJI Ar girdite visatos šauksmą Užmirštieji žmonės I Užmirštieji žmonės II Rocca ai Mare Deglai klajodami užgęsta... Miego pasakos Ateiviai iš Marso Auksinis jaunimas Mus skyrė ištisos valstybės... Mes yrėmės upe Beprasmiška beviltiška žiema... Ir vėl skambėjo jų vaiduokliškos sonatos... Svajonių pergalių vaikai Auštant Seniai seniai... Netikėjimo medžiai Šokis Kova su žodžiu III. TARP SAVĘS IR LAIKO Tikroji tėvynė Preparuotas atvirumas Ar ne per ilgai mes bėgom nuo likimo... Pas jauną dailininkę ateina... Sokrato mirtis Įsivaizduota savižudybė Lietuviui emigrantui Socialinis absurdas Ribotos visos erdvės Mes — jų vienybės pasekmė... Keista, paklaikus epocha... Pažadinti iš miego... Keisti atsiminimai, o žmogau... Kaip gera vienumoj... Kritimo įtampoj... Salvadoro Aljendės... Tie tipiški bevaisiai žvėrys... Puškino monologas Salomėja Nėris Miškinio Lietuva Neužmirštuolių sūkury...